Skaitmeninė kultūra
yra plati. Ji egzistuoja ir reiškiasi per Internetą - visuotinį
kompiuterių tinklų tinklą, sukurtą JAV Gynybos departamente 1960
m..Skaitmeninė arba dar kartais vadinama kibernetinė kultūra yra galima
tik pasaulinio kompiuterių tinklo ryšių kanalų, aibės serverių ir
terminalų dėka. Ji klesti ten, kur vartotojai "susitinka"
begaliniuose jos ryšių ir kanalų labirintuose, suranda vieni kitus ir
keičiasi nuomonėmis, informacija, meno kūriniais bei savo atradimais ar
patyrimais. Tokios virtualios bendrijos, sistemos ar sąveikos yra labai
plačios ir įvairios. Jos naudoja elektroninį paštą, kuria įvairiausioms
temoms skirtas naujienų grupes, elektronines konferencijas ir e-žurnalus,
elektroninių pokalbių kambarius, interaktyvias Interneto svetaines
pasauliniame kompiuterių tinkle WWW (World Wide Web), bei daugelį kitų
darinių (IRC- Internet Relay Chat, Usenet, Bulletin Board System (BBSs),
Usenet, MOOs ir MUDs).
Skaitmeninė kultūra
yra gili. Nors ji gali būti ir lėkšta kaip koks vienišas
neatsakytas elektroninis laiškas, neradęs savo adresato. Bet dažniausiai
yra kitaip: skaitmeninė kultūra yra bendradarbiavimo ir sudėtingos
bendros veiklos, vykstančios tiek skirtinguose ervdvės plotuose,
tiek skirtingais laikotarpiais, rezultatas. Iš tiesų daugelyje virtualių
bendrijų susidaro tam tikri socialiniai ryšiai, kintančios sąveikos.
Vyksta politiniai ir kitokie disputai, sudaromos sąjungos ir kyla priešprieša,
kuriama sava "istorija". Elektroninės diskusijos bendrija, panašiai kaip realiame gyvenime,
primena mažo miestelio bendriją: ji
turi savo kvailį ir savo išminčių, savo idealistus ir niurzgas,
studentus bei rūpestingus prižiūrėtojus. Yra sava "žaidimų aikštelė"
ir slapti praėjimai, ir, be abejo, miesto "valdžia" ir kitos
struktūros... Viskas kaip gyvenime.
Skaitmeninė kultūra
yra nuolat kintanti. Aišku, tai ką mes šiandien vadiname
skaitmenine kultūra, rytoj gali nebeegzituoti tuo pačiu pavidalu. Panašiai
kaip ir kitos naujosios technologijos, kompiuteriniu ryšiu pagrįstos informacinės technologijos kinta neįsivaizduojamu
greičiu. Visuomenė nuolat asimiliuoja, "įsiurbia" ir
integruoja į savo asmeninį gyvenimą ir verslą naująsias informacines
technologijas. Elektroninė komercija buvo naujiena vakar, šiandien
ji jau tampa kasdienybe, o kas atsiras rytoj?. Prisiminkime truputį
artimos istorijos. Elektroninis paštas ir listserverių tarnybos dominavo
pasauliniame kompiuterių tinkle nuo jo atsiradimo pradžios iki maždaug
1980-jų, atsiradęs Gopher pakeitė organizacines struktūras devintajame dešimtmetyje.
Greit atsirado tinklo naršyklės: Mosaic, vėliau Netscape ir Internet Explorer,
kurios iš esmės pakeitė tinklo ideologiją - pereita nuo tekstų prie
kitų medijos formų. Atsirado ne tik paveikslai ir garso įrašai, vis
daugiau naudojama animacijos, video įrašų, pakeliui yra interaktyvioji
televizija. Kas pasakys, kaip naujosios dinaminės technologijos
pakeis pasaulinį tinklą artimiausioje ateityje? Svarbiausia, ko galima tikėtis yra
kolektyvinės ir individualios pastangos perkurti tai, ką mes dabar
pavadinome skaitmenine kultūra.
Skaitmeninė kultūra
yra plati, gili ir nuolat kintanti. Priėmus šį teiginį kaip tiesą,
kaip gi mes tikimės suprasti, kas yra skaitmeninė kultūra, kur jos
ribos ir kaip nustatyti jos požymius? Kad mums drąsiau būtų tyrinėti,
prisiminkime,
kad beveik tokie patys klausimai iškyla visiems studijuojantiems ir
tradicinę kultūrą - antropologams, sociologams. Galų gale, bet kuri
kultūra yra ir plati , ir gili, ir nuolat kintanti, jegu ji iš tiesų
yra kultūra.
Kas gi yra skaitmeninė kultūra?
Tikrai lengviau yra nurodyti keletą skaitmeninės kultūros dimensijų,
nei sukurti vienintelį jos apibrėžimą. Dažniausia skaitmeninės kultūros
terminas naudojamas kalbant apie šiuolaikines kultūras arba kultūros
produktus, susijusius su technologijomis. Pavyzdžiui Mark Dery
savo knygoje Escape Velocity: Cyberculture at the End of the Century (New York: Grove Press,
1996) tapatina skaitmeninę kultūrą su "kompiuterių amžiaus
subkultūromis". Siauresne prasme skaitmeninė kultūra apibrėžiama
(Resource Center for Cyberculture Studies (RCCS) tinklalapyje http://otal.umd.edu/~rccs/)
kaip kultūrų ir kultūros produktų rinkinys, kuris
egzistuoja ir yra galimas tik Interneto dėka, kartu su visais
tas kultūras ir kultūros produktus aptariančiais tekstais.
Kuo prasideda skaitmeninė kultūra Lietuvoje?
Vienas iš būdų geriau suprasti skaitmeninę
kultūrą yra savarankiškai nagrinėti jos elementus po vieną.
Pasaulyje jau nagrinėjamos tokios temos kaip elektroninė
demokratija, kibernetinė erdvė ir rasė, skaitmeninės kultūros
politinė ekonomika... Lietuvoje, kur Internetu kol kas naudojasi
apie 5 -7% gyventojų, iki tokių svarstymų dar labai
toli. Mums dar reikia įveikti informacinį neraštingumą. Ne
kiekviena firma nori turėti savo skaitmeninį atvaizdą Internete
ir sugeba juo sėkmingai naudotis, ne kiekvienas universitetas ar
mokslinis institutas, sukūręs savo svetainę, supranta, kad
geriau jos visai neturėti, negu ją laikyti keletą metus
neatnaujinamą... Vidutiniam mūsų visuomenės atstovui dar
reikia pasiėmus "Elementorių" eiti į mokyklėlę
ir dėlioti raides, skiemenis į žodžius ir išsiaiškinti:
-
Kas yra HTML formatas?
-
Kaip kuriami Interneto
puslapiai ir kaip juose surandama norima informacija?
-
Kas yra multimedija ir ką ji
man žada?
-
Kaip patraukti kuo daugiau
lankytojų į mano Interneto svetainę?
-
Kuo skiriasi autorinė teisė
Internete nuo paprastosios?
Tai klausimai, kuriuos Jūs galėsite
išsiaiškinti laikas nuo laiko aplankydami mūsų SKAITMENINĖS
KULTŪROS
SVETAINĘ; čia rasite įdomių ir naudingų nuorodų į
pasaulio skaitmeninės kultūros centrus ir besikuriančius židinėlius
Lietuvoje, informacijos apie skaitmeninės
leidybos kursus, naujausių informacinių technologijų terminų žodynėlį.
Užsirašę į skaitmeninės
leidybos kursus specialioje Interneto svetainėje http://mm.mch.mii.lt/
,
galėsite mokytis elektroninės leidybos gudrybių ir dar daug ką
sužinosite.
Eikime kartu skaitmeninės
tikrovės link! |