Įžanga į skaitmeninę kultūrą

multimedijos

centras
humanitarams

Kas yra skaitmeninė kultūra ir ką ji žada humanitarams  

Elektroninės leidybos kursai

Tiems, kurie mokosi ir moko  

Pasaulio voratinklis kviečia

Multimedijos resursų duomenų bazių WWW adresai  

  

Nemokamos konsultacijos

 

Turite problemų su kompiuteriu ar programine įranga? - Padėsime. 

   
     

NAUJOJI ŽINIASKLAIDA: RAIDA, TENDENCIJOS IR PAŽADAI

Doc. Auksė Balčytienė, VDU Žurnalistikos katedros vedėja

Žvilgsnis į nūdienos naująją žiniasklaidą ir jos užuomazgas

Jei imtume galvoti apie paskutiniojo 20-ojo amžiaus dešimtmečio svarbiausius pasiekimus, pirmas terminas, kurį dažnas greičiausiai paminėtume, būtų "Internetas". Retam šis terminas nekeltų jokių asociacijų. Nereikia didelių tyrimų, kad suprastume - šis terminas kelia ir susižavėjimo, ir nusivylimo. 

Galima drąsiai teigti, kad su kiekviena diena Interneto vartotojų daugėja. Tačiau vartotojų požiūriai ir žinios skiriasi. Vieniems tai gali būti tik miglotas įsivaizdavimas apie didžiulius informacijos lobynus. Kitiems - tai kasdieninio darbo įrankis, padedantis rasti reikiamos informacijos, pramogauti, tobulėti profesiškai, kurti įvaizdį ir pan.

Internetas ir įvairiausi kompiuteriniai kūriniai užtikrintai kovoja dėl deramos vietos šalia jau tradicinėmis pripažįstamų "mass media" - spaudos, radijos, televizijos ir kino. 

Naujoji žiniasklaida – tai moderni informacijos technologija

Naujoji žiniasklaida - tai moderni informacijos technologija. Tačiau šiuo skambiu - informacijos technologijos - pavadinimu gali būti pavadintas bet kuris informaciją pateikiantis kūrinys.

Informacijos technologija - tai priemonių ir būdų sistema informacijai kaupti ir perduoti vartotojui. 

Šis apibrėžimas esti dvilypis. Galime kalbėti ir apie taip vadinamus techniškuosius informacijos pateikimo aspektus, ir apie intelektualųjį. 

Jei informacijos technologijos pavyzdžiu imtume tradicinę knygą, tai knygos, kaip spausdinto leidinio, techniškasis aspektas yra jos "apčiuopiamumas". Jei žinome, kad knygą sudaro 50 puslapių, nesunkiai galime suplanuoti laiką, skirtą susipažinti su jos turiniu. Kitas - intelektualusis - spausdinto leidinio aspektas bus specialus metodas, kurį naudodamas, skaitytojas susipažins su jos turiniu. Paprastai sakoma, kad šis susipažinimas yra tiesinis. Nes pati knyga (tiksliau – paeiliui susegti lapai) inspiruoja tam tikrą jos turinio dėstymo “kelią”.

Nūdienos informacijos technologijos terminas vis labiau siejamas su skaitmeninės informacijos kūriniais. Geriausi tokių kūrinių pavyzdžiai - tai Internetas ir pačios įvairiausios multimedijos programos. 

Multimedijos kūrinio, kaip informacijos technologijos, techniškasis aspektas būtų šios technologijos suteikiamos daugialypės informacijos tvarkymo galimybės. Intelektualus darbo su elektroniniais leidiniais aspektas pirmiausia akcentuoja skaitytojo reikšmę.

Jei dar prieš keletą dešimtmečių skaitmeninę informaciją buvo galima įsivaizduoti tik mokslinio tyrimo institutuose, tai šiandien kompiuteriniai kūriniai tampa neatsiejami nuo mūsų kasdienybės. Net ir pačių humanitariškiausių specialybių atstovai rengia kompiuterinius tekstus, redakcijos maketuoja leidinius, architektai ir dizaineriai projektuoja namus, baldus, drabužius. Nors ir palengva, tačiau akivaizdžiai formuojasi elektroninių leidinių pasiūla, poreikis ir, kartu, rinka.

 Kitokios informacijos tvarkymo taisyklės

Komunikacijos mokslo teoretikai teigia, kad kiekviena iš žiniasklaidos rūšių turi savas informacijos pateikimo ir tvarkymo taisykles. Šios taisyklės buvo inspiruotos ne tik pačios informacijos technologijos, bet ir pateikiamos informacijos pobūdžio. 

Paprastai sakoma, kad tradicinėje žiniasklaidoje yra akivaizdus autoriaus (arba kūrėjo) požiūris. Naujoji žiniasklaida, priešingai tradicinei, išsiskiria savo unikalia savybe – interaktyvumu. 

Interaktyvumas suprantamas kaip informacijos vartotojo inicijuotas informacijos tvarkymas. Tiksliau, skaitytojui peržiūrint kompiuterinius tekstus, tuo pat metu lanksčiai kuriamas naujas individualizuotas “tekstas”. 

Be to, spaudoje susilieja dvi informacijos sklaidos terpės - rašytinė ir statiško vaizdo (nuotraukų, piešinių). Televizijoje matome judančius vaizdus bei girdime garsą (kartais matome tekstą). Tačiau tik atsiradus skaitmeniniam informacijos kodavimui atrandame galimybes gauti visiškai netikėtas įvairialypės - teksto, vaizdo, garso - kombinacijas. Kartu sakoma, kad tokiu būdu skaitytojui daromas didžiulis psichologinis ir kultūrinis poveikis.

 Metaforinis vizijų aiškinimas

Tobulėjant informacijos technologijoms ir atrandant kasdieninius taikymus, viena po kitos pasipylė įvairios ateities visuomenės vizijos. Šias vizijas aiškina metaforos. Nors šių metaforų atrasta ne viena (informacijos ir žinių visuomenė, postindustrinė visuomenė, telematinė visuomenė) geriausiai prigijo Informacijos visuomenės pavadinimas. 

Neišvengė įvairių metaforų ir Internetas. Pačios populiariausios Internetą pristatančios metaforos - informacijos greitkelis (angl. Information superhighway), laukiniai vakarai (angl. Wild West), globalus kaimas (angl. Global village). 

Kiekviena metaforų taip pat turi savo atsiradimo istoriją ir išskirtinius aspektus. Pavyzdžiui, "Informacijos greitkelio" metafora kreipia dėmesį į galimybes informacijos vartotojui greitai gauti informacijos. 

"Laukinių vakarų" metafora daugiau dėmesio teikia informacijos turiniui Internete. Šis požiūris yra vienas radikaliausių, nes jis akcentuoja Internetą kaip informacijos “šiukšlyną”, kuriame tenka “raustis”, turint vilties,kad geros informacijos paieškos pastangos nebus bevaisės. 

"Globalaus kaimo" metafora ima domėn vartotojų bendravimo aspektus.  Atsiradus elektroniniam paštui ir elektroniniams leidiniams, susispaudžia erdvė ir nebelieka atstumų bendravime. Pranešimas gali būti perskaitytas beveik tuo pat metu kai jis yra parašomas. Ši metafora kreipia domėn tai, kas elektroniniuose leidiniuose suvokiama kaip patogu (greita informacijos paieška), informatyvu (pateikiama multimedijos informacija), išvaizdu.

 Naujų informacijos technologijų reikšmė

Naujosios žiniasklaidos panaudojimo įvairiems tikslams - informavimui, mokymui, pramogoms, bendravimui - svarba akivaizdi. 

Naujų informacijos technologijų pritaikymas mokyme sudarė prielaidas atsirasti ir vystytis naujoms mokymo formoms ir naujiems mokymo metodams. Distancinis mokymasis - šiuo metu vis didesnę reikšmę įgaunanti sritis. 

Distancinis mokymas ypač aktualus nuolat besikeičiančios visuomenės sąlygomis. Tokioje visuomenėje reikalingas nuolatinis informacijos atnaujinimas ir profesinis tobulėjimas. Ne taip seniai - 1999 metų pavasarį - Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo akredituotas “virtualusis universitetas”, suteikiantis bakalauro ir magistro diplomus verslo komunikacijos srityje. Distancinio ir tele-mokymo srityse garbingas pozicijas užima didžiosios valstybės Kanada, Vokietija, Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys. 

Informavimo srityje įtakos regimos naujuose elektroninių leidinių žanruose. Pavyzdžiui, atsiranda visiškai naujas elektroninio laikraščio/dienraščio tipas. 

Modernus elektroninis laikraštis - tai ne tradicinio laikraščio kopija. Tai yra visiškai naujas dinamiškas kūrinys, kuris atsinaujina kelis kartus per parą, siūlo visiškai naują reklamos strategiją, pateikia neribojamos apimties tekstus ir multimedijos kūrinius. 

 Naujosios žiniasklaidos ypatybės

Pagrindinės sąvokos, turinčios glaudų ryšį su Internetu ir moderniais kompiuteriniais kūriniais - tai hipertekstas, hipermedija, multimedija, virtuali tikrovė, interaktyvumas.

Trumpai hiperteksto idėją galima apibūdinti kaip lankstų informacijos peržiūrėjimo metodą. Šis metodas lengviausiai gali būti realizuotas kompiuterinėje aplinkoje. 

Hiperteksto apibrėžimų gali būti daug. Jau taip susiklostė, kad kiekvienas rašantysis stengiasi nusakyti hiperteksto idėją savaip. Kitaip sakant, akcentuoti kažkurią iš hiperteksto savybių. 

O tų savybių yra kelios. Tačiau svarbu, kad hiperteksto kūrinys turėtų (1) informacijos vienetus, kurie būtų sujungti (2) elektroniniais ryšiais ir (3) skaitytojas galėtų šį kūrinį niekieno nevaržomas peržiūrėti. 

Informacijos vienetas gali būti koks nors autonominis (tai yra, sąlyginai išbaigtas) kūrinys. Informacijos vieneto pavyzdžiu gali būti vienas Web puslapis, kuriame pristatoma išbaigta mintis ar idėja, praturtinta iliustracijomis ar garso informacija. Tam tikrą hiperteksto variantą mes galime patirti ir ne tik su kompiuteriniais kūriniais. 

Geru hiperteksto kūriniu gali būti dienraštis arba enciklopedija. Dienraštis pateikia įvairiapusiškos informacijos - čia rasime vietinės ir tarptautinės reikšmės naujienas, pramogų ir verslo informacijos. Kiekvienas iš skaitančiųjų dienraštyje gali rasti tai, kuo domisi, ką laiko svarbiu ir vertu dėmesio. Skaitydami enciklopediją taip pat galime patirti lankstaus darbo su informacijos vietais - enciklopedijos straipsniais - įspūdį. Po kiekvieno straipsnio atrasime nuorodas arba siūlymus, kur galime gali rasti papildomos ar kitokiu aspektu pristatytos informacijos.

 Multimedijos apibrėžimas ir reikšmė

Šiandien sutariama elektroninius dokumentus vadinti tiesiog multimedijos dokumentais. Nors tiksliausia būtų tokį leidinį,kuriame yra tik tekstas vadinti hipertekstu. Jeileidinyje bus suderintas tekstas su vaizdu – tuomet šis leidinys gali būti vadinamas hipermedia. Tačiau šiandien retai sutiksime tokį leidinį, kuriame tebūtų tik tekstas.

Daugėjant įvairialypės informacijos, vis dažniau užsimenama apie poreikius mokytis multimedijos (arba daugialypio) raštingumo. 

Iki ištobulėjant kompiuteriams, visos informacijos skleidimo terpės (tekstas, vaizdas, garsas) egzistavo arba kiekviena atskirai (tekstas - tik spausdintuose dokumentuose: knygose, laikraščiuose; garsas - radijuje) arba tik kombinuota viena su kita (tekstas ir iliustracijos - knygose; vaizdas ir garsas - TV).

Kompiuteriuose visos šios terpės pateikiamos drauge. Moderniuose elektroniniuose leidiniuose tekstas derinamas su elektronine iliustracija, elektroniniu vaizdu ir elektroniniu garsu. Paprastai sakoma, kad multimedija leidžia susieti tokias informaciją skleidžiančias terpes - tekstą, vaizdą, garsą ir judančius vaizdus.

Esant tokioms unikalioms daugialypės informacijos kombinacijoms, nesvetimomis tampa ir prielaidos, kad ši informacijos technologija daro stiprų psichologinį bei kultūrinį poveikį. 

Tokio tikėjimo prielaidos - multimedijos kūriniai stimuliuoja daugiau žmogaus pojūčių nei kiti informaciją pateikiantys kūriniai. Teigiama, kad mokant ir mokantis multimedijos aplinkoje galima pasiekti geresnius mokymosi rezultatus nei senuoju metodu (kai informaciją perduoda mokytojas). Nors argumentai gali būti įtikinantys (pavyzdžiui, kad multimedijos aplinka stimuliuoja įvairesnį pažinimą), tačiau bet kokiems teiginiams reikalingi įrodymai. 

Eksperimentinių tyrimų, kuriais būtų apskaičiuotas kompiuterinės informacijos poveikis bei įtakos, nėra gausu. Ir tai suprantama. Multimedijos kūrimas – ilgas, atsakomybės ir daugelio kognityvinių pastangų reikalaujantis darbas. 

Pirmiausia reikia sukurti kompiuterinį kūrinį, o vėliau atlikti išsamius darbo su šiuo kūriniu tyrimus. Apskaičiuota, kad multimedijos programos kūrėjams prireiks maždaug 600 valandų intensyvaus kūrybinio darbo, jei jie siekia sukurti kūrinį,kurį skaitytojas skaitytų apie 1 valandą. Be to, siekiant sukurti išvaizdų kūrinį, teks panaudoti pačias įvairiausias pamokas iš radijo bei televizijos ar kino. Retai kada vienas žmogus gali turėti visus reikalingus įgūdžius ir gebėjimą. Todėl multimedijos kūrinius kuria žmonių grupės, susidedančios bent iš dešimties autorių.

Jei prieš keletą metų multimedijos kūrinys daugiausia buvo suprantamas kaip autonominės kompiuterinė programa, tai šiandien multimedijos sąvoka ateina ir į Internetą. Galimybės Internete matyti video informaciją akcentuojamos kaip vienas iš naujesnių technologinių pasiekimų. Kita vertus, šis technologinis pasiekimas leidžia spręsti apie televezijos ir kompiuterio galimybių sąjungą. Skaitmeninis video diskas - DVD (angl. digital video disk) - tik patvirtina tokias tendecijas.

I Multimedijos raštingumas kaip pirmas žingsnis kūrybinio darbo link

Retas elektroninis kūrinys šiais laikais nebus multimedijos.  Todėl vis daugiau dėmesio sulaukia tokie vertinimai - Koks vaidmuo, suvokiant multimedijos priemonėmis pateikiamą informaciją, tenka vaizdui? Ar vaizdu sukuriamas teisingas įspūdis?

Dabar, atsiradus įvairiausioms vaizdo informacijos perdavimo galimybėms (televizijai, multimedijos programoms), atsiranda realus poreikis žinoti, kokią reikšmę žmogus teikia vaizdo informacijai.

Tyrimai rodo, kad vizualinė informacija yra bene tiesiausias ir greičiausias būdas pateikti informaciją. Net ir patyrusiems skaitytojams tekstas gali būti sunkiai suvokiamas (ypač, jei tekste yra pateikiamos abstrakčios sąvokos, nežinomi terminai). Multiplikacija ar grafiniai vaizdai gali padėti geriau suvokti neaiškius terminus ar reiškinius nei tekstinis jų aiškinimas. 

Tačiau svarbiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos sunkumus. Kompiuteriniuose kūriniuose vaizdo informacija dažnai naudojama kaip papildoma galimybė suteikti vaizdumo (“užpildyti foną”), bet nekreipiamas dėmesys, kad vaizdo informacija turi įtakos, ką žmogus išmoks ar supras. 

 Apie socialines Interneto pasekmes 

Kiekvienas netikėtas sprendimas inspiruoja socialinius pokyčius. Apie pastaruosius pradėta klabėti jau seniai - beveik nuo 1950-ųjų. Jei tuomet tokie autoriai kaip Marshall'as McLuhan'as, Nichol'as Negropomonte ir kiti buvo suradę tik negausų būrį pasekėjų, tai šiandien jų idėjos yra persvarstomos ir pritaikomos naujai. 

Dar 1970-aisiais N. Negropomonte, tuomet Masachusetso technologijos instituto darbuotojas, pirmą kartą terminą "multimedijos" susiejo su skaitmenine informacija. Tuomet buvo iškelta hipotezė, kad ateities leidinys - tai įvairialypė informacija, savyje turinti ir teksto, ir vaizdo, ir garso. 

multimedijos kūriniai “skverbiasi” į kasdienybę

Nūdienos kūriniai tik patvirtina šią prognozę. Kuo toliau, tuo daugiau informaciją skleidžiančiuose kūriniuose atrandame, pavyzdžiui, vaizdo informacijos. Apskaičiuota, kad per paskutinįjį dešimtmetį tradiciniuose laikraščiuose vaizdo informacijos patrigubėjo. Tai akivaizdu - žurnalistai pateikia ne tik tekstus ir nuotraukas. Moderniuose laikraščiuose svarbią vietą išsikovoja įspūdingos tekstų antraštės, statistinė informacija, iliustracijos, reklaminiai sklebimai. 

Panašios - multimedijos atėjimo - tendecijos regimos ir kitur. Televizijos laidose atsiranda daugiau šalutinių efektų. Šitokiu būdu ne tik sustiprinamas įspūdis, bet ir sukuriamas estetiškesnis vaizdas. Nesunku pastebėti, kad daugėja ne tik spalvų ir specialiųjų efektų (kurie realizuojami kompiuterių dėka), bet kuriamas ir žaismingumo, malonumo, lengvumo įspūdis. 

Šiandien televizijos žinias galime stebėti ne vien tik siekdami gauti informacijos. Nemažiau naudinga bus leisti laisvalaikį. Televizoriaus ekrane nuolat kintantys vaizdai, efektingai sukurtos programų vinjetės, įspūdingi muzikiniai intarpai kuria nuotaiką, kuri yra laikina, maloni, “lengva”, neįpareigojanti. 

Neatsitiktinai sakoma, kad televizija yra pati emocionaliausia informacijos technologija. Tačiau modernūs kompiuteriniai kūriniai irgi neatsilieka. Kuo toliau, tuo labiau stebime televizijos ir modernių multimedijos kūrinių informacijos dizaino sąsajas.

Pavojaus ženklai?

Vakarų žiniasklaidoje net atsiranda specialus terminas, nusakantis tokį informavimo ir pramogos junginį - infotainment (angl. information ir entertainment). O šitokios naujos informacijos sklaidos formos verčia susimąstyti, kaip gi tai keičia mus - informacijos vartotojus: 

Ar mes tapsime tik malonumų besivaikančiais? Ar nuolat reikalausime pramogos? Ar tesieksime to malonaus, bet paviršutiniško sąlyčio su aplinkiniu pasauliu? Ar būsimepasyvūs informacijos vartotojai (ta pačia tikriausia prasme)?

 Multimedijos kūrimo problematika

multimedijos kūrinys reikalauja įvairiapusiškų gabumų žmonių. Šiems kūrėjams tenka kritiškai spresti, kokią teksto, vaizdo ar garso informaciją parinkti, koks kiekvienos informacijos terpės vaidmuo, kokia šių terpių visuma. 

Kitaip nei su spausdintais dokumentais, multimedijos programose yra pakankamai sunku nustatyti autorius. Įprastas savininkiškumas multimedijos aplinkoje tarsi dingsta. Ir tam yra ne viena priežastis - retas kūrėjas turi pakankami įgūdžių ir patirties sukurti gerą multimedijos programą. 

Multimedija reikalauja derinti pamokas iš televizijos, radijo, spaudos.  Todėl vertinant, multimedijos kūrinį, verta pabandyti atsakyti į tokius klausimus: 

Kokius pranešimus perduoda iliustracijos (nuotraukos, video ištraukos, piešiniai)? Ar iliustarcijos naudojamos tikamai, o gal tai tik fonas kompiuterio ekranui užpildyti? Kokią savo dėmesio dalį skaitytojas skiria iliustracijoms (kada jis jas atidžiai tiria, o kada - nekreipia dėmesio)? Kaip iliustracijos pristatomos? Kas iliustracijoje dominuoja? Ar visos multimedijos programos iliustracijos pateikiamos vieningai (juodai-baltos ir spalvotos iliustracijos)? Kokius teigiamus ar neigiamus jausmus gali sukelti vienokia ar kitokia iliustracija? Ar naudojamos iliustracijos papildo, pakeičia teksto informaciją? Koks garso informacijos (žmogaus balso, muzikinio fono) panaudojimo tikslas? Kokiais kriterijais vadovaujantis parinktas “balsas už kadro”?

 Interaktyvumas ir jo kokybė

Dažnai sakoma, kad Internetas suteikia daugiau laisvės. Skaitytojas gali rinktis tuos informacijos tęsinius, kurie jam svarbūs ir įdomūs. Autorius taip pat laisvas – jis gali “nesukaustyti” pasakojimo viena vienintele tvarka. Elektroninis leidinys leidžia įtraukti įvairius požiūrius, įvairius informacijos paieškos metodus, derinti multimedijos informaciją ir pan. 

Tačiau taip pat sakoma, kad šis pojūtis yra susijęs ir su tam tikra įtampa, kurią sukuria fizinio informacijos pojūčio nebuvimas. O tai yra pats didžiausias šių leidinių trūkumas. Skaitytojas paprasčiausiai nesijaučia saugus. Jis niekada nėra tikras, ar perskaitė visą informaciją.

Interaktyvumas - tai viena dažniausiai minimų naujosios žiniasklaidos savybių. Būtent interaktyvumas leidžia subjektyviai peržiūrėti kompiuterinę informaciją. Kita vertus, pats interaktyvumas nėra vienpusiška ypatybė. Interaktyvumas gali skirtis savo kokybe. Kitaip sakant, interaktyvumas gali būti laipsniuojamas. Mes galime kalbėti apie žemo ir aukšto lygio interaktyvumą.

Daugelyje elektroninių kūrinių interaktyvumas yra tik menamas, tai yra, sukuriama tik jo iliuzija. Dažnai skaitytojui leidžiama rinktis tik iš labai nedidelio skaičiaus alternatyvų, kitaip sakant, skaitytojo pasirinkimo erdvė yra griežtai apribojama. 

Šis paprastasis interaktyvumas patiriamas kasdien, ne tik kompiuterinėje aplinkoje (pavyzdžiui, žiūrovas gali skambinti į televizijos stotį ir rinktis pageidaujamą vakaro filmą - tam tikra prasme žmogus turi galimybę rinktis, nors suvokiama, kad jo laisvė yra griežtai apibrėžta). Net ir planuodamas ateitį, žmogus žino, kad nors jam ir “visi keliai atviri”, tačiau savo rinkimąsi jis ribos atsižvelgdamas į daugelį veiksnių (patarimus, naudą, asmeninį požiūrį ir pan.). 

Nors elektroniniai leidiniai vadinami interaktyviais, skiriasi jų interaktyvumo kokybė. Tokie kūriniai, kur skaitytojas galės tik keisti informacijos peržiūrėjimo eigą, bus žemo interaktyvumo. Tikrasis interaktyvumas - tai galimybė skaitytojui keisti informaciją, tarsi “susilieti” su kūriniu, pasijusti aktyviu veiksmo dalyviu. Tokių kūrinių sutinkama retai. Galbūt virtualių tikrovių realizacijose.

Kita vertus, tikrasis interaktyvumas - tai galimybės vartotojui keisti informacijos turinį. Tai būsena, kai skaitytojas jau nebėra pasyvus stebėtojas, bet jis tampa aktyviu veiksmo dalyviu. Pavyzdžių galima surasti gana daug, nors kai kurie iš jų gali pasirodyti betiksliai. Tarkim, siekis interaktyviai tapyti - tai gali būti smagu, tačiau rezultatas sunkiai prognozuojamas.

Į galimybę rinktis galima žiūrėti kaip į vieną iš pagrindinių naujosios žiniasklaidos savybių. Pasirinkime yra “užkoduotas” tikėjimas, kad kažkoks rezultatas bus pasiektas. Kiekvienu pasirinkimu taip pat mažėja ir autoriaus vaidmuo – tačiau didėja skaitytojo atsakomybė. 

Tačiau negalima teigti, kad interaktyvumas - tai nuoseklumo autonimas, priešingybė. Dirbdamas su interaktyviais kūriniais žmogus renkasi vieną iš daugybės kitų galimų variantų. Tuomet skaitytojo “nueitas kelias” vis tiek bus nuoseklus. Bent jau laiko požiūriu. Ir tokio kelio “varomoji jėga”, kuri skatins skaitytoją toliau rinktis, bus dėmesys, svarba ir kt.

 Komunikavimas per technologijos priemones

Multimedijos kūriniai nevaržo kūrybiškumo. Priešingai – jį skatina. Naujosios technologijos leidžia kaupti ir perduoti garsinę, vaizdinę informaciją nepriklausomai nuo naudojimo laiko ir vietos. Technologijos priemonių panaudojimas labai praplečia pranešimo gavimo ir siuntimo galimybes. Tačiau informacijos pateikimo efektyvumas priklausys nuo tikslų ir skaitytojo savybių.

Užbaigta multimedijos programa yra kūrinys, per kurį užtikrinamas netiesioginis kūrėjų ir skaitytojų bendravimas. Tačiau, kaip rodo ne vienas pavyzdys, sukurti gerą elektroninį kūrinį nėra paprasta. 

Sunkumai kyla ne tik dėl multimedijos aplinkos. Žymiai svarbesnis tampa subjketyvumo elementas. 

Žmogaus sukurtas kūrinys gali daug pasakyti apie kūrėją ir jo požiūrį. Būtent taip susiformuoja, pavyzdžiui, architekto arba rašytojo stilius, kurį galima nesunkiai atskirti skirtinguose projektuojamuose objektuose arba parašytuose kūriniuose. 

Šis dėsningumas perkeliamas ir į multimedijos aplinką. Nors autorius sąmoningai nesistengia savo požiūrio perkelti į kuriamą objektą, tačiau individualumas (arba subjektyvumas) yra neatsiejamas nuo paties kūrybinio proceso. Todėl svarbiausia išsiaiškinti visus įmanomus būsimųjų vartotojų tipus ir tik vėliau imtis kūrybinio darbo.

 Trumpa skaitytojo charakteristika

Gerą elektroninį leidinį nepavyks sukurti be gero ir išsamaus būsimojo skaitytojo “portreto”. Kitaip sakant, informacijos turinys turi būti skirtas konkrečiai skaitytojų grupei. 

Tačiau kompiuterinė aplinka “diktuoja” ir savas informacijos tvarkymo taisykles. Šios taisyklės turi įtakos kaip informacija komponuojama kompiuterio ekrane. Juk tekstas, vaizdas ir garsas kuria tą “neišdildomą”įspūdį, kuris lieka tokio kūrinio skaitytojui. Tačiau, suvokiant pranešimą, daug reikšmės tenka kai kurioms skaitytojo savybėms. 

Kiekvienas informacijos vartotojas yra atskiras individas, kurio elgesį ir suvokimą formuoja keli veiksniai. Tai fiziologiniai, sensomotoriniai, kognityviniai ir socio-kultūriniai veiksniai.

Fiziologiniai veiksniai - tai žmogaus reakcija į įvairiausius aplinkos dirgiklius (stimulus): darbo patogumas, jautrumas aplinkos pasikeitimams. Dirbant kompiuteriu greičiausia tokio veiksnio įtaka - vargsta akys, įskausta nugara. Atlikti tyrimai patvirtina, kad yra keli tekstų šriftai, kurie yra patogūs skaityti kompiuterio ekrane.

Sensomotoriniai veiksniai - tai žmogaus reagavimas į pateikiamą informaciją per penkis pojūčius: regėjimą, klausą, lytėjimą, uoslę, ragavimą. Tokie veiksniai – tai pati pirmiausia, nesąmoninga žmogaus reakcija į tai, ką jis pamato ar išgirsta. Tyrimai rodo,kad jis/ji būtinai atkreips dėmesį į bet kurį objektą, kuris kažkuo skaitytoją "išprovokuos" – ar tas objektas bus labai spalvingas, bus naudojamas garso signalas atkreipti dėmesį ir pan. Šie pojūčiai yra svarbūs rasti sąsajai tarp informacijos (to, ką skaitytojas mato kompiuterio ekrane) ir jo veiksmų (kaip jis tuomet elgiasi). 

Kognityviniai veiksniai - tai žmogaus mąstymas. Tai žmogaus gebėjimas suvokti aplinką (tai, kas yra matoma kompiuterio ekrane), sureaguoti (mąstyti, klausti savęs) ir veikti (rinktis informaciją). Kognityviniai veiksniai - stebėjimas, mąstymas ir reakcija - yra sąmoningi vartotojo veiksniai.Tarkim, kompiuterio ekrane matomas objektas vartotojui sukelia asociacijas - jis nusprendžia, kad to objekto pateikiama informacija jam svarbi ir jis ją skaito įdėmiau. 

Socio-kultūriniai veiksniai - tai didžiulės informacijos įtaka, kurią žmogus gauna bendraudamas su kitais individais, kasdieninėje aplinkoje, per radiją ir televiziją. Kultūriniai veiksniai yra siejami su ta aplinka, kurioje žmogus gyvena, su tais žmonėmis, su kuriais jis bendrauja, su ta visuomene, kurioje jis gyvena. 

Matyti, kad fiziologiniu ir sonsomotoriniu požiūriais daugelis individų yra panašūs. Tačiau didžiuasius skirtumo skaitytojų reakcijose ir elgesyje “iššaukia” kognityviniai veiksniai. Juk kiekvienas žmogus yra kitoks – turi skirtingus interesus ir patyrimą. Todėl komunikacijos ir kognityvinės psichologijos pasekėjai ypač vertina kompiuterinę žiniaskliadą. To vertinimo priežastis – interaktyvi multimedijos aplinka ”provokuoja” ir skatina rinktis. O tai pažangu, nes taip skatinamas individualesnis patyrimas ir atsakomybė.

 Žmogiškieji veiksniai

Atsiradus taip vadinamai “kritiškai vartotojų masei”, kompiuteriniai kūriniai tampa gera tyrimo baze žmogaus elgesį ir reakcijas tyrinėjantiems psichologams. Nors tyrimų rezultatai ir išvados atsinaujina nuolat, pamažu formuojasi keletas informacijos dizaino “subtilių taisyklių”.

Kokia informacijos apimtis?

Elektroniniame leidinyje skaitytojas gali tik įsivaizduoti, koks yra tas hipertekstas, kurį jis skaito. Tiksliau, jis nežino, kokia ir kiek informacijos yra pateikiama “už” to informacijos vieneto, kurį jis mato savo kompiuterio ekrane.

Intensyviai ieškoma būdų, kaip skaitytojui suteikti žinojimo, kokia informacijos apimtis, kokia jos turinio tvarka ir pan. Vienas tokių būdų – tai bandymai skaitytojams grafiškai pavaizduoti viso elektroninio dokumento struktūrą. Nors tokios struktūros neleidžia realiai įvertinti informacijos apimtį, tačiau tokiu būdu bent galime įvertinti jos sudėtingumą.

Informacijos apimtis yra svarbi kiekvienam skaitytojui. Tik turėdamas aiškų įsivaizdavimą, kokia yra informacijos tvarka, jis/ji galės ramiai gilintis į patį informacijos turinį ir neblaškyti dėmesio į techniškuosius informacijos planavimo aspektus. 

 Informacijos vartotojo portretas

Kiekvieno skaitytojo žinojimas yra ”užkoduojamas” taip vadinama elgesio schema. Schemos sąvoka nėra paprasta, tačiau ją galime naudotis norėdami aiškinti žmogaus motyvus ir jo elgesį.

Pavyzdžiui, žmonės visuomet labai savitai elgiasi su nauja knyga. Jie pirmiausia nori suvokti, kokia informacija yra pateikiama (ar tik tekstas, ar bus ir iliustracijų), kiek knygoje puslapių, kas yra jos autoriai ir pan. Tačiau kiekvienas skaitytojas turi ir suvokimą, kas tai yra knyga. Būtent tas suvokimas ir yra užkoduojamas taip vadinamoje elgesio schemoje. Tai reiškia, kad, paėmęs naują knygą į rankas, skaitytojas tikėsis kažkokios konkrečios informacijos, pavyzdžiui, turinio ir knygos pavadinimo.

Panašaus žinojimo, kaip elgtis, kokios informacijos ieškoti ir pan. reikia ir elektroniniuose leidiniuose. Nors multimedijos aplinka leidžia informaciją tvarkyti įvairiais būdais, tačiau dar nėra sukurta vieninga elektroninio leidinio schema. Šiandienos elektroniniai leidiniai neturi informacijos tvarkymo taisyklų. Tebūnie tai vadinama laisve, tačiau skaitytojui tai tampa pirmuoju laipteliu, kurį reikia peržengti norint pakliūti į šį platų elektroninės informacijos pasaulį.

 Elektroninių leidinių kokybės poreikis

Šiandien interaktyvūs kūriniai vis dažniau tampa diskusijų objektu. Todėl didžiausias dėmesys sutelkiamas į naudingos informacijos technologijos kūrimą. Pastarasis tikslas – informaciją pateikti taip, kad jos skaitytojui nekiltų jokių abejonių kaip reikia elgtis kompiuterinėje aplinkoje. Šis požiūris vadinamas ergonomika – patogiu, fukcionaliu dizainu. Tiksliau tokiu dizainu, kuris “atmeta” visas nereikalingas dizaino detales.

Ergonomikos taikymo pasekmė - pamažu atsisakoma ilgą laiką gyvavusio “techniškojo” požiūrio. Šiuo požiūriu buvo manoma, kad pakanka išnaudoti kompiuterio privalumus ir bus pasiektas laukiamas rezultatas. 

Techniškieji kompiuterio privalumai jokiu būdu neneigiami. Niekas neabejoja naujais būdais derinti multimedijos kūrinius. Nes taip sukuriamas autentiškesnis patyrimas. Tačiau svarbu, kaip, panaudojus kompiuterio teikiamus privalumus, pasiekiamas skaitytojo tikslas. Šiandien rūpi ir vartotojo darbo kokybė. 

Kokybės kriterijumi gali būti nusakytas technologijos teikiamas malonumas ir paprastumas naudotis technologija pasiekti saviems tikslams. Todėl vis dažniau mokslininkų diskusijoms pasirenkama erdvė, kurią galima nusakyti trimis komponentais - vartotojas, jo tikslas ir informacija. Būtent šioje kombinacijoje mes galime pamatyti, kaip svarbu yra įvertinti žmogiškuosius informacijos suvokimo aspektus (vartotojas), patenkinti poreikius (pasiekti tikslą) ir gauti informacijos. Nesunku pastebėti, kad siekiant tokio ambicingo tikslo - tyrinėti naująją žiniasklaidą - reikia įvertinti pačias įvairiausias pamokas iš psichologijos (sužinoti apie vartotojų savybes), sociologijos (kokius poreikius tenkina vartotojai) ir komunikacijos (kaip vartotojai bendrauja).

Taigi, kalbant apie (1) žmones, naudojančius (2) informaciją pasiekti saviems (3) tikslams, bus siekiama suprasti, kada yra geriausia informaciją pateikti multimedijos būdu. Tik išsiaiškinus tuos tikslus bus prasminga kalbėti apie naudingos technologijos sukūrimą ir spręsti, apie elektroninės leidybos svarbą ir pasekmes.

 Modernaus multimedijos dizaino siūlymai

Vartotojo sąsajos kūrimas - tai neabejotinai vienas iš svarbiausių taikomosios programos kūrimo etapų. Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių sričių specialistai skirtingai suvokia vartotojo sąsają. 

Padirbėjus su multimedijos programomis nesunku pamatyti, kokiai sąsajai daug dėmesio skyrė grafikos dizaineris. Tokiuose kūriniuose įdomiai ir netikėtai atsiskleidžia multimedijos programos objektai - šriftai, animacija, žaidimas su spalvomis. 

Kitą sąsają galime drąsiai vadinti ergonomiška. Tokie kūriniai vadinami funkcionaliais – jie skirti tik tam tikriems skaitytojo veiksmams atlikti. Geriausi tokių sprendimų pavyzdžiai – įvairūs paieškos metodai, pavyzdžiui, Yahoo (http://www.yahoo.com).

Ieškant gero sąsajos sprendimo, būtina suvokti skaitytoją - ko jis sieks, kaip jis reaguos į kompiuterio ekrane pateikiamus objektus. Pavyzdžiui, jei bus pateikiama daug teksto, svarbu, kad būtų parinktas tinkamas šriftas ir tekstas pateiktas struktūriškai.

© 2000, MCH 
Atnaujinta 2001.09.20